Turbūt visi žinom tą bjaurų įprotį galvoti ir sakyti, kad “jei tik būtų kitaip, tai tikrai daryčiau va taip…“. Galbūt kartais tai ir tiesa, bet dažniausiai iš tikro meluojam ir sau, ir kitiems. Tai tėra savo tinginystės pateisinimas, savo nepakankamo noro nepripažinimas sau pačiam. Amžinai išsisukinėjam ko nors nedarydami ar darydami kažką ne taip. Visada prisimename pasiteisinimą “matai, nėra taip, kad galėčiau tai daryti / to nedaryti / toks būti / …“ Kodėl vis tiek taip sakom, jei net ir patys kartais suprantam, jog tai netiesa? Žinoma, galbūt ir lengviau būtų kažką keisti “jei tik būtų kitaip“, jei tik atsirastų dar tinkamesnės sąlygos. Bet gi čia tinginio noras, palengvintos sąlygos. Taip, patogiau nešti vieną plytą nei dvi ar penkias. Tačiau vis tik ir aš, ir jūs žinome, kad nebūtinos jokios papildomos sąlygos, kad galėtume gyventi taip, kaip norime, kad pasiektume to, ko norime. Yra tik vienintelė būtina sąlyga – labai labai norėti. Jei tikrai norėsim, iš karto dings tos kvailos priežastys (pasiteisinimai), kaip: “tiesiog negaliu, tingiu, tai ne man, aš to nevertas, kvailai atrodysiu, geriau rytoj, man neišeis, tai yra nereikalinga, neturiu laiko, nesu tam pasirengęs, dabar blogas oras, aš jau per senas / dar per jaunas tam…“ Tiesiog daryk tai, ką nori daryti, gyvenk taip, kaip nori gyventi, būk tuo, kuo nori būti. Būk savimi, o ne savo ar kito žmogaus šešėliu. Gyvenk savo gyvenimą. Kad ir su savo klaidomis, su savo teisybėmis. Turi jį tik vieną, todėl pradėk kurti jį kuo geresnį, mielesnį sau. Ir nebijok padaryti klaidų, klaidas dažniausiai galima ištaisyti. O jei ištaisyti ir nepavyksta, vis tiek didžiulis noras gyventi toliau taip, kaip tau patinka, stums tave į priekį. Privalai išpildyti savo svajones, pasiekti savo tikslus. Negali tik sėdėti ir laukti, kol išauš “ta“ diena, kai tavo manymu, galėsi pradėti keistis ir veikti tai, ką žadėjai. Kas, jei “ta“ diena taip ir neišauš? Netgi tada, kai visos priežastys, dėl kurių negalėjai veikti, dings, gali atsirasti naujų “sienų“, o dėl jų ir naujų pasiteisinimų… Nekaltink gamtos, kad neišaušta “ta” diena, kai nebėra kuo skųstis ir gali pradėti vykdyti savo planus, kažko siekti. Pagaliau susikurk tokią dieną pats. Gyvename taip, kaip įstengiame norėti ir tikėti savo norais… Jau nori sakyti jog nieko taip labai nenori? Deja nepasiteisinai, tai nėra priežastis nieko neveikti, nieko nesiekti. Užsiimk viskuo iš eilės tol, kol suprasi ko nori. Ko labiausiai nori. Jau nori ir to ir ano? Puiku, kuo daugiau norų, tuo pilnesnis gyvenimas. Kas to nenori?
Svajok, norėk, tikėk, siek ir pasiek. Ir vėl svajok, norėk, tikėk, siek ir te pildosi visos tavo svajonės.
Cyprusa's shelter 